Turiu prisipažinti – tik visai neseniai išmokau vairuoti automobilį. Buvo tikrai sunku. Ir ne todėl, kad mano smegenys senesnės. Ar atsimenate kai jūs pirmą kartą mokėtės vairuoti? Kai kiekvieną sprendimą priėmete sąmoningai ir apgalvotai? Sugrįždavau iš vairavimo pamokų visiškai protiškai išsekusi. Būdama kognityviųjų mokslų mokslininke, žinau, kad taip yra todėl, kad naudojau daugybę vykdomųjų funkcijų. Vykdomosios funkcijos suteikia mums gebėjimą sąmoningai kontroliuoti savo mintis, emocijas ir veiksmus, siekiant išsikeltų tikslų. Kaip kad išmokti vairuoti. Mes naudojame jas, kai siekiame pakeisti įpročius, nuslopinti impulsus ir kai planuojame. Tačiau geriausiai jas pastebime, kai padarome ką nors ne taip. Pavyzdžiui, ar kada netyčia užpylėte dribsnius apelsinų sultimis? (Juokas) Ar kada įnikote į Facebooką, ir netikėtai suvokėte, kad pražiopsojote susitikimą? (Juokas) Galbūt šis pavyzdys labiau pažįstamas – Ar kada suplanavote užsukti į parduotuvę pakeliui namo, ir tuomet tarsi autopilotu nuvykote tiesiai namo? (Juokas) Šie dalykai nutinka visiems. Dažniausiai tai vadiname išsiblaškymu. Tačiau kas vyksta iš tikrųjų? Mūsų vykdomosios funkcijos užsikerta. Mes naudojame vykdomąsias funkcijas kasdien, visuose savo gyvenimo aspektuose. Ir per pastaruosius 30 metų tyrėjai atrado, kad šios funkcijos gali nuspėti daugybę įdomių dalykų vaikystėje ir vėliau. Kaip kad socialiniai įgūdžiai, akademiniai pasiekimai, protinė ir fizinė sveikata, gebėjimas uždirbti, taupyti ir netgi išvengti kalėjimo. Skamba puikiai, tiesa? Nenuostabu, kad tyrėjai kaip aš nori suprasti vykdomąsias funkcijas ir išsiaiškinti kaip galime jas patobulinti. Tačiau pastaruoju metu, vykdomosios funkcijos tapo itin populiarios kalbant apie savęs tobulinimą. Žmonės mano, kad gali jas patobulinti naudodamiesi iPhone smegenų treniravimo programėlėmis, žaisdami kompiuterinius žaidimus, ar treniruodami jas tam tikru būdu, pavyzdžiui, žaidžiant šachmatais. Tyrėjai mėgina treniruoti jas laboratorijose, tikėdamiesi patobulinti ir kitus su jomis susijusius aspektus, pavyzdžiui, intelektą. Tačiau, esu čia jums pranešti, kad toks požiūris į vykdomąsias funkcijas yra visiškai neteisingas. Smegenų treniravimas nepadės apskritai patobulinti vykdomųjų funkcijų, nes smegenys treniruojamos itin specifiniu būdu, be jokios išorinių veiksnių, tarp kurių jas ir naudojame, įtakos. Taigi, jūs galite įvaldyti tas programėles savo telefone, tačiau tai nepadės jums nustoti pilti apelsinų sultis and dribsnių dukart per savaitę. (Juokas) Jeigu tikrai norite patobulinti vykdomąsias funkcijas taip, kad jos pagerintų gyvenimą, būtina suprasti, kaip jas paveikia kontekstas. Leiskite man parodyti ką turiu omeny. Puikus testas, kurį naudojame laboratorijoje matuodami mažų vaikų vykdomąsias funkcijas vadinasi „kortelių rūšiavimas pagal kintančius kriterijus“. Vaikai turi surūšiuoti korteles pirmiausia vienu būdu – pagal formą, vėl ir vėl, kol tai tampa įgūdžiu. Tuomet mes paprašome juos surūšiuoti korteles kitu būdu, pavyzdžiui, pagal spalvą. Labai mažiems vaikams tai per sunku. Trijų, ketverių metų vaikai dažniausiai ir toliau rūšiuoja korteles įprastu būdu, nesvarbu kiek kartų jiems beprimintumę, kaip jie turėtų rūšiuoti. (Video) Moteris: Kai kortelė mėlyna, dėk ją čia. Kai raudona – čia. Štai mėlyna kortelė. Gerai, o dabar žaisime kitą žaidimą. Nebežaisime spalvų žaidimo. Dabar žaisime formų žaidimą. Formų žaidime, žvaigždes dėk čia, o sunkvežimius čia, gerai? Žvaigždes – čia, sunkvežimius – čia. Kur dedame žvaigždes? O kur dedame sunkvežimius? Šaunu. Žvaigždes dėk čia, sunkvežimius – čia. Štai sunkvežimis. (Juokas) Žvaigždes dėk čia, sunkvežimius – čia. Štai žvaigždė. (Juokas) Tikėtina, ir akivaizdu, kai jai vis nepavyksta panaudoti vykdomųjų funkcijų. Tačiau, mes galėtume išmokyti ją šios užduoties, ir kitus vaikus kaip ji, ir ilgainiui, ji išmoktų. Tačiau, ar tai reikštų kad ji patobulino savo vykdomąsias funkcijas už laboratorijos ribų? Ne, nes realiame pasaulyje jai reikėtų naudoti vykdomąsias funkcijas atlikti kur kas daugiau, nei nuo spalvų pereiti prie formų. Jai reikėtų pereiti nuo sudėties prie dauginimo, nuo žaidimo prie tvarkymosi, nuo galvojimo apie savo jausmus prie galvojimo apie draugą. Sėkmė realiose situacijose priklauso nuo to, kiek motyvuoti esate ir ką daro kiti. Taip pat nuo strategijų, kurias naudojate kai naudojate vykdomąsias funkcijas tam tikrose situacijose. Ką noriu pasakyti, tai kad kontekstas – itin svarbus. Leiskite pateikti pavyzdį iš mano tyrimų. Neseniai pasikviečiau krūvą vaikų atlikti klasikinį zefyrų testą, kuriuo matuojame patenkinimo delsimą. Tam taip pat naudojame daugybę vykdomųjų funkcijų. Galbūt esate girdėję apie šį tyrimą – vaikams suteikiamas pasirinkimas. Jie gali suvalgyti vieną zefyrą dabar pat, arba gali palaukti kol aš nueisiu į kitą kambarį ir atnešiu daugiau zefyrų, tuomet jie gali suvalgyti du. Dauguma vaikų labai nori antro zefyro, tačiau klausimas – kiek ilgai jie gali laukti? (Juokas) Norėdama ištirti konteksto poveikį aš šiek tiek pakeičiau tyrimą. Pasakiau kiekvienam vaikui, kad jie priklauso grupei, pavyzdžiui, žaliai grupei ir netgi daviau jiems apsivilkti žalius marškinėlius. Pasakiau: „Tavo grupė laukė antro zefyro, o ši kita grupė, oranžinė grupė, nelaukė.“ Arba atvirkščiai: „Tavo grupė nelaukė antro zefyro. O ši kita grupė – laukė.“ Tuomet palikau vaikus vienus kambaryje ir per vaizdo kamerą stebėjau kiek ilgai jie laukė. (Juokas) Atradau, kad vaikai, kurie tikėjo, kad jų grupė laukė antro zefyro, patys laukė kur kas dažniau. Taigi, juos paveikė bendraamžių grupė, kurios jie net nebuvo sutikę. (Juokas) Šaunu, tiesa? Tačiau su šiuo rezultatu, aš vis tiek nežinojau, ar jie tik kopijavo savo grupę, ar tai buvo kažkas daugiau. Taigi, aš pakviečiau dar daugiau vaikų. ir po zefyrų tyrimo parodžiau jiems vaikų nuotraukas, ir pasakiau: „Vienas iš šių vaikų mėgsta gauti viską iš karto, pavyzdžiui sausainius ir lipdukus. O kitas vaikas mėgsta palaukti, kad galėtų gauti daugiau sausainių ir lipdukų.“ Tuomet paklausių jų: „Kuris iš šių vaikų tau patinka labiau? Ir su kuriuo norėtum žaisti?“ Atradau, kad vaikai, kurie tikėjo, kad jų grupė laukė, kur kas dažniau rinkosi vaikus, kurie irgi mėgo laukti. Žinodami ką darė jų grupė, vaikai vertino laukimą kur kas labiau. Ir ne tik tai, šie vaikai tikriausiai naudojo vykdomąsias funkcijas kurdami strategijas, padedančias jiems išlaukti. Pavyzdžiui, sėdėti ant rankų, nusisukti nuo zefyro, ar dainuoti, siekiant nukreipti savo dėmesį. (Juokas) Tai parodo, kiek daug įtakos turi kontestas. Nesvarbu ar šie vaikai turėjo geras ar blogas vykdomąsias funkcijas, svarbu, kad kontekstas padėjo jiems jas geriau panaudoti. Ką tai reiškia jums ir jūsų vaikams? Sakykime, norite išmokti ispanų kalbą. Galėtumėte pamėginti pakeisti kontekstą, ir apsupti save žmonėmis, kurie irgi nori išmokti kalbą. Dar geriau, jei šie žmonės jums patinka. Tokiu būdu jūs būsite labiau motyvuoti naudoti vykdomąsias funkcijas. Arba, sakykime, norite padėti vaikui geriau atlikti namų darbus. Galite išmokyti vaiką vykdomųjų funkcijų naudojimo strategijų tinkančių tam kontekstui, pavyzdžiui, prieš pradedant padėti mobilųjį į šalį. Arba suplanuoti kaip save apdovanoti po valandos mokymosi. Nenoriu pasakyti, kad kontekstas yra vienintelis svarbus dalykas. Vykdomosios funkcijos yra sudėtingos, ir jas paveikia daugybė faktorių. Tačiau noriu, kad atmintumėte, kad norint patobulinti savo vykdomąsias funkcijas kažkurioje savo gyvenimo srityje, nesitikėkite greitų pataisymų. Pagalvokite apie kontekstą, ir kaip galėtumėte padėti sau labiau susitelkti ties savo tikslais, ir kaip tose situacijose galite naudoti strategijas sau padėti. Senovės graikai pasakė tai geriausiai „Pažink save.“ Ir šio žinojimo pagrindas yra žinojimas, kaip kontekstas paveikia jūsų veiksmus, ir kaip galite panaudoti tą žinojimą teigiamiems pokyčiams. Ačiū. (Plojimai)