-
Įsivaizduoki, kad gavai papūgą.
-
Tai tik papūga. Ji neturi žinių, išminties ar įžvalgų.
-
Jos smegenys - paukščio smegenys.
-
Papūga tik atkartoja garsus.
-
Be jokio supratimo ar suvokimo.
-
Tai papūga!
-
Tik būtent ši papūga yra nuodinga papūga.
-
Ji buvo apmokyta tau trukdyti,
-
nuolat komentuoti apie tave ir tavo gyvenimą.
-
Taip, kad tave menkintų.
-
Ji kritikuoja tave.
-
Pavyzdžiui, kai autobusas patenka į spūstį
-
ir tu į darbą atvyksti 5 min. vėliau,
-
papūga sėdi ir sako:
-
„Štai ir vėl
-
vėluoji!
-
Tu tiesiog nesugebi atvykti laiku!"
-
„Tikras kvailys!"
-
„Būtum išėjęs anksčiau,
-
būtum spėjęs į ankstesnį autobusą!"
-
„Atvyktum daug anksčiau!"
-
„Ir vadovas būtų laimingas."
-
„Bet tu... Žinoma, kad ne!"
-
„Tu tiesiog taip nesugebi!"
-
„Nevykęs"
-
„Niekam tikęs"
-
„Kas tu manai esąs?"
-
„Nevykęs..."
-
Tu klausai papūgos ir tiki tuo, ką ji sako.
-
Tu tampi vis labiau ir labiau prislėgtas,
-
prarandi pasitikėjimą savimi.
-
Ši nuodinga papūga neneša jokios naudos.
-
Kiek ilgai lauksi, kol atsikratysi papūgos?
-
Arba uždengsi jos narvą?
-
Neretai žmonės ilgai taikstosi su vidiniu kritiku,
-
metai iš metų!
-
Kai girdime šią papūgą, patikime ja ir nusimename.
-
Ji paveikia mūsų gyvenimą,
-
mūsų elgesį su kitais,
-
ką mes galvojame apie save ir kitus,
-
kaip mes matome pasaulį.
-
Paveikia tai, ką mes jaučiame ir galvojame apie save.
-
Mes galime išmokti naudotis priešnuodžiu,
-
pastebėti papūgą
-
ir neleisti papūgai mūsų mūsų paveikti.
-
Uždenk narvą,
-
tai yra papūga, kurios neturi klausytis.
-
Tai tik papūga.
-
Tiesiog ji nuodinga.
-
Ir ji lengvai nepasiduos.
-
Tad reikės kurį laiką naudoti priešnuodį
-
ir tai daryti nuosekliai.
-
Galiausiai, papūga nesulauks jokio tavo atsakymo ir pavargs,
-
ją pastebėsi vis rečiau ir rečiau.
-
Gali būti, kad papūga pasiduos dėl priešnuodžio,
-
o galbūt išskris ten, kur nuodingos papūgos skrenda.
