Samadhi Part 1 - "Maya, the Illusion of the Self"

Samadhi

yra senovės sanskrito kalbos žodis, kuriam nėra modernaus atitikmens.

Tai yra pagrindinis iššūkis kuriant filmą apie Samadhi.

Samadhi nurodo kažką, kas negali būti suvokta proto lygmenyje.

Šis filmas yra tiesiog išorinis išsireiškimas
mano paties vidinės kelionės.

Tikslas yra ne išmokyti jus apie Samadhi,
ar pateikti informaciją jūsų protui, bet

įkvėpti jus tiesiogiai atrasti savo tikrąją
prigimtį.

Samadhi yra aktualus dabar labiau nei bet kada.

Esame tokiame istorijos etape, kur ne tik pamiršome Samadhi, bet ir pamiršome

tai ką mes pamiršome.

Ši užmarštis yra Maya, savasties iliuzija.

Kaip žmonės, dauguma mūsų gyvename pasinėrę kasdieniniame gyvenime, mažai galvodami, kas mes

kodėl mes esame čia, arba kur mes einame.

Dauguma mūsų, niekada nesuvokėme tikrojo savęs

Sielos, arba kaip Buddha vadino annata

- tai, kas neturi pavadinimo ar pavidalo, anapus, už suvokimo ribų.

To pasekoje, mes tikime, kad esame šie riboti kūnai.

Mes gyvename baimėje, sąmoningai arba nesąmoningai,
kad ribota struktūra, kuria mes

tapatiname su savimi, numirs.

Šiandieniniame pasaulyje dauguma žmonių
kurie užsiima religinėmis ar dvasinėmis

praktikomis, tokiomis kaip joga, malda, meditacija,
giedojimas ar bet kokiais kitais ritualais

praktikuoja metodus, kurie yra sąlygoti.

Tai reiškia, kad jie yra tik dalis ego
sumanymo.

Paieškos ir veiklos nėra problemos, o
mąnymas, kad jūs radote atsakymą kažkokioje

išorinėje formoje, yra problema.

Dvasingumas, savo labiausiai paplitusiu pavidalu, nesiskiria nuo patologinio mąstymo

kuris vyksta visur.

Tai tolimesnis proto maišymas.

Daugiau žmogaus darymas, o ne žmogaus buvimas.

Ego konstruktas nori daugiau pinigų, daugiau galios,
daugiau meilės, daugiau visko.

Tie, einantys vadinamuoju dvasiniu keliu, trokšta būti labiau dvasingi, labiau budrūs, labiau ramūs,

labiau taikūs, labiau apsišvietę.

Pavojus jums žiūrint šį filmą yra tas, kad
jūsų protas norės pasiekti Samadhi.

Net labiau pavojinga yra tai, kad jūsų protas gali galvoti jog jau pasiekė samadhi.

Kai yra noras pasiekti kažką,
galite būti tikri, kad tai yra veikiantis ego konstruktas

Samadhi yra ne apie pasiekimą ar kažko daugiau pridėjimą sau.

Suvokti Samadhi yra išmokti mirti prieš mirštant.

Gyvenimas ir mirtis yra kaip Yin ir Yang - neatsiejamas tęstinumas.

Be galo atsiskleidžiantis, be pradžios ir
be pabaigos.

Kai mes atstumiame mirtį, mes taip pat atstumiame gyvenimą.

Kai tiesiogiai patiri tiesą apie tai
kas esi, daugiau nebėra baimės gyventi ar mirti.

Mūsų visuomenė ir mūsų kultūra, mums sako kas mes esame

ir tuo pačiu metu mes esame vergai, gilesnės pasąmonės biologinių
troškimų ir nenorų, kurie valdo mūsų pasirinkimus.

Ego konstruktas yra nieko daugiau, nei
impulsas pasikartoti.

Tai tiesiog kelias, kurį energija vieną kart pasirinko, ir energijos tendencija imtis to

kelio vėl, nepaisant ar tai teigiama, ar neigiama organizmui.

Yra be galo daug atminties ar proto lygmenų,
spiralių spiralėse.

Kai jūsų sąmonė susitapatina su šiuo
protu ar ego konstruktyvu, ji susieja jus su socialiniu

poveikiu, kurį jūs galite vadinti matrica.

Yra ego išraiškų, kurias mes galime
suvokti, bet ta nesąmoninga dalis, tos

pasęnusios jungtys, pirminės egzistencinės baimės, kurios iš tikrųjų yra visos mašinos varomoji jėga.

Begaliniai būdai griebtis link malonumo
ir išvengti skausmo yra išaukštinami į

patologinį elgesį .... Mūsų darbas ....
mūsų santykiai .... mūsų įsitikinimai, mūsų pačių

mintys, ir visas mūsų gyvenimo būdas.

Kaip galvijai, dauguma žmonių gyvena ir miršta pasyviai
pavergti, maitinantys savo gyvenimą matricai.

Mes gyvename gyvenimus užrakintus į siaurus šablonus.

Gyvenimus dažnai pripildytus daug kančios, ir
mums niekada nepasirodo, kad mes iš tikrųjų galime

tapti laisvi.

Yra įmanoma paleisti gyvenimą, kuris
buvo paveldėtas iš praeities,

kad gyventum tą, kuris laukia, kol išsireikš per
vidinį pasaulį.

Mes visi gimstame į šį pasaulį su biologiškai sąlygotom sudėtim, bet be savęs suvokimo.

Dažnai, kai jūs žiūrite į mažamečio akis,
nėra jokių savasties pėdsakų, tik šviesi tuštuma.

Asmuo, kuriuo vienas užauga, yra kaukė dėvima virš sąmonės.

Šekspyras sakė: "Visas pasaulis yra scena,
ir visi vyrai ir moterys yra tik žaidėjai".

Pabudusio žmogaus sąmonė šviečia
pro asmenybę, pro kaukę.

Kai jūs esate pabudę, nevirstate susitapatine
su savo charakteriu.

Jūs netikite, kad esate kaukės, kurias jūs
dėvite.

Bet ir nenustojate atlikinėti savo vaidmenį.

Kai mes susitapatine su mūsų charakteriu, mūsų personažu

tai yra Maya, savasties iliuzija.

Samadhi yra pabudimas iš savo veikėjo sapno, gyvenimo žaidime.

2400 metų po to, kai Platonas parašė
"Valstybė", žmonija vis dar ieško

išėjimo iš Platono olos.

Iš tiesų, mes galbūt dabar dar labiau sukaustyti iliuzijomis, nei bet kada anksčiau.

Platonas parūpino Sokratą apibūdinti grupę žmonių, kurie gyveno prirakinti oloje visą savo gyvenimą,

priešais tuščią sieną.

Viskas, ką jie galėjo pamatyti, tai buvo šešėliai ant sienos, nuo dalykų praeinančių priešais

laužą, kuris buvo už jų.

Šis lėlių teatras tampa jų pasauliu.

Pasak Sokrato, šešėliai buvo taip
arti, kaip tik kaliniai galėtų kada nors pamatyti realybę.

Net po to, kai jiems papasakojo apie išorinį pasaulį, jie ir toliau manė, kad šešėliai buvo viskas, kas yra.

Net jeigu jie įtarė, kad ten buvo kažkas
daugiau, jie nenorėjo palikti to, kas buvo pažįstama.

Žmonija šiandien yra kaip tie žmonės, kurie
tik matė šešėlius ant urvo sienos.

Šešėliai yra analogiški mūsų mintims.

Mąstymo pasaulis yra vienintelis pasaulis, kurį mes žinome.

Bet yra kitas pasaulis, kuris yra anapus mąstymo.

Anapus dualistinio proto.

Ar esate pasiruošę palikti urvą, palikti
viską ką žinojote, kad atrastumėte kas iš tikrųjų esate?

Norint patirti Samadhi, būtina
nukreipti dėmesį nuo šešėlių,

tolyn nuo minčių, link šviesos.

Kai žmogus yra pripratęs tik prie tamsos, tada jis turi palaipsniui priprasti prie šviesos.

Kaip ir prisitaikant prie bet kokios naujos paradigmos, tai užima laiko ir reikalauja pastangų,

ir noro atrasti kąžką naujo, taip pat atmesti kažką seno.

Protas gali būti sulygintas su spąstais sąmonei,
labirintu arba kalėjimu.

Tai nereiškia, kad esate kalėjime, jūs esate
kalėjimas.

Kalėjimas yra iliuzija.

Jeigu jūs tapatinatės su iliuziniu savimi,
tada jūs esate miegantis.

Kai suvokiate kalėjimą, jei jūs kovojate norint ištrūkti iš iliuzijos, tada jūs elgiatės

su iliuzija, lyg ji būtų reali ir jūs vis tiek
liekate užmigęs, išskyrus dabar sapnas tampa košmaru.

Jūs gaudysite ir bėgsite nuo šešėlių
amžinai.

Samadhi yra pabudimas iš sapno, jog esate
atskiras aš arba egoistiškas darinys.

Samadhi yra pabudimas iš susitapatinimo su kalėjimu, kurį vadinu aš.

Jūs niekada iš tiesų negalite būti laisvas, nes kur tik eisite, ten bus jūsų kalėjimas.

Pabudimas yra ne apie proto
ar matricos atsikratymą, bet priešingai: kai esate

nesusitapatinę su tuo, tada galite visiškai patirti gyvenimo žaismą, mėgaujantis

spektakliu tokiu, koks jis yra, be troškimų ar baimių.

Senovės mokymuose tai buvo vadinama
dievišku Leila žaidimu: žaismas dvilypume.

Žmogaus sąmonė yra tęstinumas.

Vienam kraštutinume, žmonės yra susitapatine su materialiuoju aš.

Kitam kraštutinume yra Samadhi, savęs ištirpdymas.

Kiekvienas žingsnis tęstinume link
Samadhi, atneša mažiau kančios.

Mažiau kančios nereiškia, kad gyvenime nebėra skausmo.

Samadhi yra anapus skausmo ir
malonumo dvilypumo.

Tai reiškia, kad yra mažiau proto,
mažiau savarankiškai kuriamo pasipriešinimo bet kam,

kas atsiskleidžia, ir tas pasipriešinimas yra tai, kas sukuria kančią.

Samadhi suvokimas bent vieną kartą, leidžia jums pamatyti, kas yra kitoje tęstinumo pusėje.

Pamatyti, kad yra kažkas kita, nei
materialus pasaulis ir savi interesai.

Kai yra tikrasis savasties struktūros išformavimas Samadhi būsenoje, nebėra jokios egoistiškos minties,

jokio savęs, jokio dvilypumo, nors vis dar aš esu, annata ar jokios asmenybės.

Toje tuštumoje yra Prajna pradžia arba
išmintis.

Supratimas, kad vidinis aš

yra žymiai toliau už dvilypumo žaismą, toliau už visą tęstinumą.

Vidinis aš yra amžinas, nekintantis,
visada dabartyje.

Nušvitimas yra pirmapradės spiralės susijungimas, nuolat besikeičiantis pasireiškiantis pasaulis

arba lotosas, kuriame atsiskleidžia laikas, su jūsų amžina būtybe.

Jūsų vidinė jungčių sistema auga kaip amžinai besiskleidžianti gėlė, kol jūs atsitapatinate su savastimi,

tapdami gyvu tiltu tarp laiko pasaulio
ir amžinybės.

Paprasčiausiai suvokiant vidinį aš, yra tik savo kelio pradžia.

Dauguma žmonių turės atrasti ir prarasti
Samadhi daugybę kartų meditacijoje,

iki kol jie galės integruoti ją į kitus gyvenimo aspektus.

Nėra neįprasta sužinoti nuodugnias įžvalgas į savo būties prigimtį, meditacijos

ar savęs tyrinėjimo metu, tik tam, kad suprasti sau dar kartą, kad vėl krentu atgal į senus įpročius, pamirštant

tiesą to, kas iš tikrųjų esu.

Suvokti, kad ramybė ar tuštumą kiekvienoje gyvenimo kryptyje, kiekvienoje savasties išraiškoje,

yra tapti tuštuma, šokančia kaip visa materija.

Ramybė nėra kažkas atskiro nuo judėjimo.

Tai nėra priešingybė judėjimui.

Samadhyje ramybė yra pripažinta esanti tapati su judėjimu, būsena yra tapati tuštumai.

Tai yra beprasmiška protui, nes protas atsiranda iš dvilypumo būties.

Rene Descartes, Vakarų filosofijos tėvas,
yra garsus dėl pasakymo: "Aš mąstau, todėl aš esu"

Jokia kita frazė aiškiau neapima
civilizacijos nuopolio ir visuotinio

susitapatinimo su šešėliais ant olos
sienos.

Dekarto klaida, kaip ir klaida beveik visų žmonių, buvo esminės būties prilyginimas mąstymui.

Pradžioje savo garsiausių traktatų, Dekartas rašė, kad beveik viskuo galima abejoti,

jis gali abejoti savo jausmais,
ir net savo mintimis.

Taip pat Kalama Sutra paskaitoje Buda sakė, kad norint išsiaiškinti tiesą,

turi abejoti visomis tradicijomis, raštais, mokymais ir visu savo proto turiniu ir jausmais.

Abu šie vyrai pradėjo su dideliu skepticizmu, tačiau skirtumas buvo tas, kad Dekartas nustojo

gilintis mąstymo lygmenyje, o Buda nėrė gilyn.

Jis prasiskverbė anapus giliausių proto lygmenų.

Galbūt, jei Dekartas būtų prasiskverbęs anapus savo mąstančio proto, jis būtų supratęs savo tikrąją prigimtį

ir Vakarų pasaulio sąmonė šiandien būtų labai skirtinga.

Vietoj to, Dekartas apibūdino galimybę apie blogio demoną, kuris galėtų mus išlaikyti po iliuzijos uždanga.

Dekartas neatpažino šio blogio demono tokio, koks jis buvo.

Kaip filme Matrica, galėtume visi būti
prijungti prie kokios sudėtingos programos, maitinančios mums iliuzinį svajonių pasaulį.

Filme, žmonės nugyvendavo savo gyvenimus matricoje, kol kitame lygmenyje jie

buvo paprasčiausios baterijos, maitinančios savo gyvenimo jėga mašinoms, kurios naudojo jų energiją saviems tikslams.

Žmonės visada nori kaltinti kažką, bet ne save, dėl pasaulio būklės ar dėl savo pačių nelaimingumo.

Nesvarbu, ar tai asmuo, ar konkreti grupė
ar šalis, religija ar kokia nors kontroliuojanti Illuminati

kaip Dekarto blogio demonas, arba juslios mašinos matricoje.

Ironiškai, demonas, kurį Dekartas įsivaizdavo, labai panašiai apibrėžė jį patį.

Kai jūs suprantate Samadhi, tampa aišku,
kad yra kontrolierius, yra mašina,

blogio demonas siurbiantis tavo gyvenimą diena po dienos.

Ta mašina esi tu.

Tavo savasties struktūra yra sudaryta iš daug mažų sąlygotų sub-programų arba mažų šeimininkų.

Vienas mažas bosas trokšta maisto, kitas
trokšta pinigų, kitas statuso, pozicijos, jėgos,

sekso, intymumo.

Kitas nori sąmoningumo ar dėmesio iš kitų.

Neperdedant - norai yra neriboti, ir niekada nebus visiškai patenkinti.

Mes praleidžiame daug laiko ir energijos dekoruodami savo kalėjimus, pasiduodami spaudimui pagerinti

savo kaukes, ir šerdami mažuosius viršininkus, darydami juos dar galingesniais.

Kaip narkomanai, kuo labiau mes stengiamės patenkinti mažuosius bosus, tuo daugiau galų gale trokštame.

Kelias į laisvę, nėra savęs tobulinimas,
ar kažkoks savo rutinos patenkinimas,

bet tai yra rutinos atsisakymas apskritai.

Kai kurie žmonės bijo, kad pažadinus savo tikrąją prigimtį reikš, kad jie praras savo individualumą ir

gyvenimo malonumą.

Tiesą sakant, yra priešingai; unikalus sielos individualizavimas gali būti išreikštas tik

kai sąlygotas aš yra įveiktas.

Kadangi mes liekame užmigę matricoje, dauguma mūsų niekada nesužino, ką siela iš tikrųjų nori išreikšti.

Kelias į Samadhi įtraukia meditaciją, kurioje
yra stebimas sąlygotas aš; tas kuris keičiasi,

ir suvokimas savo tikrosios prigimties; tai kas nesikeičia.

Kai priartėji prie savo ramybės taško, savo esybės šaltinio, tada lauki tolimesnių instrukcijų

be jokių reikalavimų apie tai, kaip turėtų pasikeisti tavo išorinis pasaulis.

Ne mano valia, bet aukštesniąja valia bus padaryta.

Jei tik protas bando pakeisti išorinį pasaulį, kad atitiktų kažkokią idėją - koks tavo

manymu turėtų būti kelias, tai tarsi bandymas pakeisti vaizdą veidrodyje manipuliuojant atspindžiu.

Kad vaizdas veidrodyje šypsotųsi jūs akivaizdžiai negalite manipuliuoti atspindžiu,

jūs turite suvokti save, kas yra autentiškas atspindžio šaltinis.

Kai jūs suvokiate autentišką save, tai nereiškia, kad kažkas išorėje būtinai turi pasikeisti.

Pasikeičia sąmoninga, protinga, vidinė energija arba Prana, kuri yra išlaisvinama iš

sąlygotų modelių ir tampa galima būti sielos nukreipta.

Gali atpažinti sielos tikslą tik tada, kai galėsi stebėti sąlygotą save ir jo amžinus siekius,

ir juos paleisti.

Graikų mitologijoje, buvo sakoma, kad dievai pasmerkė Sizifą kartoti beprasmišką užduotį visai amžinybei.

Jo užduotis buvo amžinai stumti rieduly į
kalną tik tam, kad jis vėl nuriedėtų žemyn.

Prancūzų egzistencialistas ir Nobelio premijos laimėtojas, autorius, Albertas Kamiu, pamatė Sizifo

situaciją, kaip metaforą žmonijai.

Jis uždavė klausimą: "Kaip mes galime rasti prasmę šioje absurdiškoje egzistencijoje? ".

Kaip žmonės, mes plušame be galo, statydami rytojui, kuris niekada neatvyksta,

ir tada mes mirštame.

Jei mes tikrai suvokiame šią tiesą, tada mes arba išeisime iš proto, jei mes susitapatine su mūsų egoistiškom asmenybėm,

arba mes pabusime ir tapsime laisvi.

Mums niekada nepavyks išorinėje kovoje,
nes tai yra tik mūsų vidinio pasaulio atspindys.

Kosminis pokštas, situacijos absurdiškumas tampa aiškus,

kai yra visiškai nesėkmingas egoistiško savęs bandymas pabusti per savo beprasmiškus siekius.

Zen yra posakis, "Prieš nušvitimą kapok medieną, nešiok vandenį.

Po nušvitimo kapok medieną, nešiok vandenį".

Prieš nušvitimą reikia ridenti kamuolį
į kalną,

po nušvitimo taip pat reikia ridenti kamuolį į kalną.

Kas pasikeitė?

Vidinis pasipriešinimas, tam kas yra.

Pasipriešinimo buvo atsisakyta, arba verčiau tas kuris priešinosi, suvokė esantis netikras.

Individuali valia ar individualus protas, ir
dieviška valia ar aukštesnysis protas, yra suderinti.

Samadhi galiausiai yra visų vidinių pasipriešinimų atsisakymas - visiems besikeičiantiems reiškiniams,

be išimčių.

Tas, kuris sugeba suvokti vidinę ramybę,
nepriklausomai nuo aplinkybių, pasiekė tikrąjį Samadhi.

Atsisakai pasipriešinimo ne todėl, kad pasmerki vieną ar kitą dalyką, bet tam,

kad tavo vidinė laisvė nepriklausytų nuo išorės.

Svarbu paminėti, kad kai mes priimame
realybę tokia kokia ji yra, tai nebūtinai reiškia,

kad mes nustojame veikti pasaulyje,
arba tampame medituojantys pacifistai.

Iš tikrųjų, gali būti teisybė priešingai; kai mes esame laisvi veikti, nevaromi nesąmoningų motyvų,

tada yra įmanoma veikti lygiagrečiai su Tao, su visa vidine jėga už mūsų.

Daugelis ginčysis, kad norint pakeisti pasaulį ir pasiekti taiką, mes turime kovoti dar sunkiau,

su mūsų suvokiamais priešais.

Kovoti už taiką yra tarsi šaukti už tylą; tai tiesiog sukuria dar daugiau to, ko jūs nenorite.

Šiomis dienomis yra karų prieš viską:
karas prieš terorą, karas prieš ligas, karas prieš badą.

Kiekvienas karas, iš tikrųjų yra karas prieš mus pačius.

Kova yra dalis kolektyvinės iliuzijos.

Mes sakome, kad norime taikos, bet ir toliau išrenkame lyderius, kurie užsiima karais.

Mes meluojame sau sakydami, kad mes esame už žmogaus teises,

bet ir toliau perkame produktus pagamintus vergišku darbu.

Mes sakome, kad norime švaraus oro, bet ir toliau teršiame.

Mes norime, kad mokslas išgydytų mus nuo vėžio, bet nekeičiame save naikinančių žalingų įpročių,

kurie padaro mus labiau tikėtinus susirgti.

Mes apgaudinėjame save, kad skatiname
geresnį gyvenimo būdą.

Mes nenorime matyti mūsų paslėptų dalių, kurios pasmerkia mus kančiai ir mirčiai.

Tikėjimas, kad mes galime laimėti karą prieš vėžį, alkį, terorą, ar bet kokį priešą, kuris buvo sukurtas

mūsų pačių mąstymo ir elgesio, iš tikrųjų
leidžia mums ir toliau apgaudinėti save,

kad mes neturime keisti savo veikimo principų šioje planetoje.

Revoliucija pirmiausia turi įvykti vidiniame pasaulyje.

Tik tada, kai mes tiesiogiai galėsime pajusti gyvenimo spiralę viduję, išorinis pasaulis susiderins su Tao.

Iki tol, viskas ką mes darysime prisidės prie jau proto sukurto chaoso.

Karas ir taika kyla kartu begaliniame
šokyje; jie yra vienas tęstinumas.

Viena pusė negali egzistuoti be kitos.

Kaip šviesa negali egzistuoti be tamsos, ir viršus negali egzistuoti be apačios.

Pasaulis atrodo nori šviesos be tamsos,
pilnatvės be tuštumos, laimės be liūdesio.

Kuo labiau protas įsitraukia, tuo labiau pasaulis tampa suskaidytas.

Kiekvienas sprendimas, kuris kyla iš egoistiško proto, yra varomas minties, kad yra problema,

ir kad sprendimas tampa dar didesne problema negu, ką jis bandė išspręsti.

Kam tu priešinies, tas tęsiasi.

Žmogaus išradingumas sukuria naujus antibiotikus tik tam, kad rastų vis gudresnę gamtą, stiprėjančiom bakterijom.

Nepaisant geriausių mūsų pastangų vykstančioje kovoje, vėžio paplitimas iš tikrųjų didėja,

badaujančių žmonių skaičius pasaulyje nuolat auga, teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje toliau didėja.

Kas negerai su mūsų metodais?

Kaip Burtininko mokinys iš Gėtės
poema, mes ėmėmės griebtis didele galia,

bet neturite išminties jį Turėti.

Problema yra ta, kad mes neturime suprasti
įrankis, kad mes naudojame.

Mes nesuprantame žmogaus protas ir jo
tinkamas vaidmuo ir paskirtis.

Krizė yra gimęs iš ribotos kondicionieriai
būdas, kuriuo mes galvojame, kaip mes manome, ir

Patirti gyvenimą.

Mūsų racionalizmas buvo apiplėštas mums mūsų gebėjimas atpažinti ir patirti išmintį

Daugelis senovės kultūrų.

Mūsų egoic mąstymas apiplėšė mums galimybę
pajusti gylį ir didelį šventumą

gyvenimo, gyvenimo numinosity ir suvokti,
visiškai skirtingų lygių sąmonės,

kurie dabar beveik prarado žmonijai.

Senovės Egipto tradicijos, Neters
buvo archetipiniai formos, kurių charakteristikos

galėtų būti įkūnyta tiems, kurie išgrynintas jų
fizines ir dvasines įstaigos tokiu būdu

kad jie buvo tinkami į namus aukštesnius sąmonės.

Originali Neter arba dieviškasis principas
Šio išmintis buvo žinomas kaip Totas ar Tehuti.

Dažnai vaizduojamas kaip raštininko su galva
paukštis arba Ibis, ir atstovaujama kilmę

Visų žinios ir išmintis.

Totas gali būti apibūdinta kaip kosminės principo
mąstymo ar minties.

Totas davė mums kalbą, sąvokas, rašymo,
Matematika ir visi menai ir apraiškos

proto.

Tik tie, kurie išgyveno specialius mokymus
buvo leista prieiti prie Totas šventa žinias.

Iš Totas knyga yra ne fizinis knyga,
bet yra Akashic arba eterinis išmintis karalystė.

Legenda pasakoja, kad Totas žinios buvo
giliai paslėptas slaptoje vietoje per kiekvieną

žmogus, ir buvo saugomas aukso
Gyvatė.

Tipiška arba daugiamečiai mitas gyvatės
arba drakonas saugo lobis yra vienas, kad

persmelkia daugelį kultūrų ir buvo vadinamas
vardais, pavyzdžiui, kundalini Šakti, chi, Šventoji

dvasia, ir vidinė energija.

Auksinė gyvatė yra egoic konstruktas
kuris yra surišta ir vidinių energijos ir tol, kol

ji yra įvaldę ir įveikti, siela
niekada negalės pasiekti tikrąją išmintį.

Sakoma, kad Totas knyga atnešė
nieko, bet kančios kiekvienam asmeniui,

skaityti ją, nors jie būtų rasti paslaptis
pačių ir visa, kas paslėpta dievų

per žvaigždžių.

Ką reikia suprasti, kad knyga atnešė
kenčia kiekvienam asmeniui, jį perskaityti, bet

ego, kad bandė jį kontroliuoti.

Egipto tradicija atsibudo sąmonės
buvo atstovaujama Ozyris.

Be šio pažadintas sąmonės, bet žinios
ar suprasti gautas ribotą savęs

Būtų pavojinga, atjungtas nuo didesnės
išmintis.

Horo akis turėjo būti atidarytas.

Ezoterinė tai reiškia, kad mes čia
panašus į labiau susipažinę istorija apie "

patenka "Edeno sode.

Iš Totas knyga lygiuojasi į žinių knyga
apie gėrį ir blogį, kurio vaisių Adomas ir Ieva

buvo gundomas valgyti.

Žmonija žinoma jau valgyti Uždraustasis
vaisiai, jau atidarė Totas knyga ir

buvo išvaryti iš sodo.

Gyvatė yra metafora pirmapradis
spiralės, kuri tęsiasi nuo mikrokosmo į

Visata.

Šiandien žaltys gyvena kaip jūs.

Tai egoic protas išreikštas pasireiškia
Pasaulio.

Mes niekada turėjo galimybę tiek daug
žinios.

Mes atvyko giliai į materialaus pasaulio,
net rasti vadinamąją Dievo dalelė, bet

mes dar niekada nebuvo labiau ribotas, daugiau nieko nežino kas mes esame, kaip gyvename, ir mes ne

suprasti mechanizmą, pagal kurį mes sukuriame
kenčia.

Mūsų mąstymas sukūrė pasaulį, nes ji yra
dabar.

Kai mes ženklinti kažką kaip gera ar bloga,
arba sukurti pirmenybę mūsų nuomone, tai yra dėl

į atėjimo į savijautai egoic struktūrų
ar savarankiškai interesus.

Tirpalas negali kovoti už taiką arba
užkariauti gamtą, bet tiesiog pripažinti

tiesa; kad labai egzistavimas ego
struktūra sukuria dvilypumą, atskiriamos

savarankiškai ir kita, mano ir tavo, žmogus ir gamta,
vidinė ir išorinė.

Ego yra smurtas; ji reikalauja barjerą,
riba nuo kito, kad būtų.

Be ego nėra karas prieš ką nors.

Nėra puikybė, nėra overreaching
Gamta sukurti pelną.

Šie išoriniai krizės mūsų pasaulyje atspindi
rimtas vidiniai krizes; mes nežinome, kas

mes esame.

Mes visiškai tapatinama su mūsų egoic
identitetas, suvartojama baimių ir sumažinti

išjungtas nuo mūsų tikrosios prigimties.

Lenktynės, religijų, šalys, politiniai ryšiai,
bet grupė, mes priklausome, visi sustiprinti

Mūsų egoic tapatybes.

Beveik kiekvienas grupė, kuri egzistuoja planetoje
šiandien nori reikalauti savo perspektyvą, kaip tiesa

ir teisinga, kaip ir mes individualiu lygiu.

Teigdamas tiesą kaip savo, grupės
įamžina savo egzistavimą tame pačiame

būdas, kad ego arba savarankiškai struktūra apibrėžia
Pati prieš kitą.

Dabar labiau nei bet kada skirtingų realybių ir poliarizuoti tikėjimo sistemų yra bendrai apie egzistuojančią žemės.

Tai įmanoma skirtingi žmonės patiria
visiškai skirtingos mintys ir emocinis

reakcijos į tas pačias išorės reiškinius.

Tokiu pačiu būdu, Samsara ir nirvaną dangus
ir pragaras, yra du skirtingi matmenys, einantys

tas pats pasaulis.

Įvykis, kuris gali atsirasti apokaliptinis vieną
asmuo, gali būti vertinamas kaip palaiminimo į kitą.

Taigi, kas tampa akivaizdu yra tai, kad jūsų išorinis
aplinkybės neturi įtakos jūsų

vidinis pasaulis, bet tikru būdu.

Suvokti Samadhi yra tapti Savaeigė
ratas, tapti savarankiška A pas visata

save.

Jūsų gyvenimo patirtį nepriklauso
keičiasi reiškinius.

Analogija gali būti padarytos su Metatron kubą.

Metatron minima įvairiose senovės krikščionių,
Islamo ir žydų kalbomis, ir yra archetypally

susijusi su Egipto Neter Totas, taip pat
kaip Hermes Trismegistus Graikijoje.

Metatron yra glaudžiai sujungtas su
Žodį iš keturių raidžių.

Tetragrammaton'o yra pagrindinė geometrinė
modelis, šablonas arba pirminė Emanācija

fizinės realybės, kuri buvo vadinama
Dievo ar logotipus žodis.

Čia mes matome dviejų matmenų atstovavimą
Figūros, bet jei pažvelgti tam tikru būdu,

matote tris D kubą.

Kai pamatysite kubą, niekas nepasikeitė
paveiksle, bet jūsų protas papildė nauja

dimensiją į savo matymo.

Dimensija ar viena perspektyva yra tiesiog
iš vis pratinami prie naujos būdu nesvarbu

suvokti pasaulį.

Pamatęs, kad samadhi tampame be perspektyvos,
arba laisvai kurti naujas perspektyvas, nes

nėra savarankiškai investuoti arba pridedamas prie
ypač požiūriu.

Didžiausi protai žmonijos istorijoje dažnai turi
atkreipė dėmesį į lygių minties nepriklausančių ribotas

savarankiškai struktūra.

Einšteinas sakė: "teisingai įvertinti žmogaus
yra nustatomas visų pirma priemonės

ir jausmas, kurį jis pasiekė išsivadavimą
nuo savęs. "

Taigi, tai ne todėl, kad mąstymas ir buvimas
iš savęs yra blogai, mąstymas yra nuostabus

priemonė, kai protas yra tarnybos į širdį.

Be Vedantos jis sakė, kad protas daro
geras tarnas, bet prastas meistras.

Ego nuolat filtrai realybę per
Kalba ir etiketės, ir nuolat vertinti.

Pirmenybę vieną dalyką virš kito.

Kai protas ir juslės yra jūsų meistras,
jie sukurs begalinį kančias, neribotos

troškimas ir baimė, fiksavimo mus į
matrica mąstymo.

Jei norite suprasti, Samadhi, nereikia teisti
Jūsų mintys, kaip gera ar bloga, bet rasti iš

kas esate prieš minties, iki patikrinimo
jausmus.

Kai visi etiketės nukrito tai galima
pamatyti dalykus tokius, kokie jie yra.

Tą akimirką, kai vaikas yra pasakyta, ką paukštis yra jei jie mano, kad tai, ką jie pasakė, tada jie

niekada pamatyti paukštį ir vėl.

Jie mato tik savo mintis.

Dauguma žmonių galvoja, kad jie yra laisvi, sąmoningi
ir miega.

Jei manote, kad jau miega, tada
kodėl tu darytum sudėtingą darbą pasiekti

ką jūs manote jūs jau turite?

Prieš tai tampa įmanoma pažadinti, tai
reikia pripažinti, kad esate miega, gyvenamasis

matricoje.

Patikrinti savo gyvenimą sąžiningai, be gulėti
sau.

Ar galite sustabdyti savo robotų, pasikartojantis
gyvenimo modeliai, jei norite?

Ar galite sustabdyti Ieškau malonumą ir išvengti
skausmas, jūs priklausomas nuo tam tikrų maisto produktų, veiklos,

žaidimuose?

Ar jūs nuolat vertinti, kaltinti, kritikuoti
sau ir kitiems?

Ar jūsų protas be paliovos ieškoti stimulo
ar jūs visiškai įvykdė tiesiog yra

tyloje?

Ar tu reaguoji į tai, kaip žmonės galvoja apie tave?

Ar jūs ieško patvirtinimo, teigiamą armatūros?

Ar jūs kažkaip sužlugdyti situacijas savo
gyvenimas?

Dauguma žmonių patirsite savo gyvenimą į
pačiu būdu šiandien, nes jie bus rytoj ir

metų nuo dabar, ir dešimt metų nuo dabar.

Kai pradėsite pastebėti, savo robotas-kaip
Gamta jums tapti labiau miega.

Jūs pradėsite atpažinti problemos gylį.

Jūs esate visiškai ir visiškai miega, Lost
sapne.

Kaip Platono oloje gyventojų, dauguma
kas tai išgirsti tiesą nebus pasirengę arba

gali pakeisti savo gyvenimą, nes jie
yra prisirišę prie savo pažįstamus modelius.

Mes dedame pateisinančių mūsų modelius,
užkasti galvas smėlyje, o ne

susiduria tiesą.

Mes norime, kad mūsų gelbėtojais, bet mes nesame pasirengę keltis į save kryžiaus.

Kokie esate pasiruošęs mokėti būti laisvas?

Suprantu, kad jei jūs pakeisite savo vidinį pasaulį,
jūs turite būti pasirengę pakeisti išorinį gyvenimą.

Jūsų senas struktūrą ir jūsų senas tapatybė turi tampa negyvas dirvožemis, iš kurių naujų augimo ateina.

Pirmasis žingsnis į pabudimo yra suvokti,
kad mes yra identifikuojami su matricos

žmogaus protas, su kauke.

Kažkas mumyse turi išgirsti šią tiesą ir
būti roused iš savo snaudulio.

Yra jūsų dalis, kažkas nesenstantis,
kad visada pažinę tiesą.

Proto matrica atitraukia mus, linksmina
mums, verčia galo daro, reikalaujantis, suvokti,

kurį troškimas ir baimė ciklą su nuolat
keičiasi formas, išlaikant mus nuo žydėjimo

mūsų sąmonėje, mūsų Kintamumas
pierworodztwo kuris yra Samadhi.

Patologinė mąstymas yra tai, ką eina normaliai
gyvenimas.

Jūsų dieviška esmė tampa pavergtas, identifikuoti
su ribota savęs struktūros.

Didysis išmintis, kad kas esate tiesa
palaidotas giliai savo esybe.

J. Krishnamurti pasakė: "Tai ne priemonė
Vienas sveikatai turi būti gerai sureguliuota iki A

giliai serga visuomenė. "

Identifikacija su egoic galvoje yra
Ligos ir Samadhi yra vaistas.