Cameron Sinclair: Pakilimo ir nuosmukio emigrantai

TEDGlobal konferencijoje Cameron Sinclair atskleidžia mums nerodomą didelių nekilnojamo turto projektų žlugimo kainą: tūkstančius emigrantų statybininkų, paliktų likimo valiai. Savo kolegoms architektams jis sako, kad tėra vienintelis etiškas atsakymas į visa tai.

Prieš kelerius metus mano akys prasivėrė ir pamatė

tamsiąją statybų industrijos pusę.

2006-aisiais jauni Kataro studentai

nusivedė mane į imigrantų darbininkų stovyklas.

Ir nuo tada aš seku šią neatskleistą darbininkų teisių problemą.

Per praėjusius šešis mėnesius, daugiau kaip 300 dangoraižių statyba

Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo sustabdyta arba visiškai atšaukta.

Už antraščių, kurios slypi už šių pastatų,

yra statybininkų, pasirašiusių sutartis, likimai,

1.1 milijono tokių.

Daugiausiai Indijos, Pakistano, Šri Lankos

ir Nepalo darbininkai rizikuoja viskuo

tam, kad parvežtų pinigų į namus savo šeimoms.

Jie moka tarpininkams tūkstančius dolerių, kad galėtų dirbti,

tačiau kai atvyksta čia, jie atsiduria darbuotojų stovyklose, kuriose nėra vandens,

oro kondicionierių, be to jų pasai būna atimami.

Yra lengva badyti pirštais į vietinius pareigūnus, ar aukštesnius valdžios organus,

tačiau 99 procentai darbininkų yra samdomi privataus sektoriaus.

Todėl mes esame taip pat, jei ne dar labiau, atsakingi.

Pastatų saugumo priežiūros institucijos kartais pasirodo.

Tačiau skaičiai yra pribloškiantys.

2008-ųjų rugpjūtį

JAE pareigūnai pranešė,

kad 40 procentų darbininkų stovyklų iš 1,098, esančių šalyje,

neatitinka minimalių sveikatos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Ir praeitą vasarą, daugiau kaip 10,000 darbininkų

protestavo dėl neišmokamų atlyginimų,

prastos maisto kokybės ir netinkamo apgyvendinimo.

Tačiau tada prasidėjo finansų krizė.

Rangovai pradėjo žlugti,

nes jie kaip ir visi buvo per daug įsiskolinę bankams,

tačiau skirtingai nuo kitų, pas juos viskas pradėjo dingti:

dokumentai, pasai,

bei šių darbininkų bilietai namo.

Šiuo metu tūkstančiai darbuotojų palikti likimo valiai.

Jiems nėra kelio namo.

Ir nėra jokių įrodymų apie jų atvykimą.

Jie yra pakilimo ir nuosmukio emigrantai.

Klausimas yra, ar kaip statybų specialistas,

architektas, inžinierius, darbų vykdytojas,

žinodamas, kad tai vyksta,

ar eitumėte į statybų aikštelę kiekvieną savaitę,

ar jūs ramus, būdamas prisidėjęs

prie žmogaus teisių pažeidimų?

Pamirškite savo įtaką aplinką.

Pagalvokite apie savo įtaką etikai.

Ar gerai yra

pastatyti ekologišką, energiją taupantį kompleksą,

kai darbo jėga, statanti tą architektūrinį brangakmenį,

yra mažų mažiausiai neetiška.

Neseniai mane apkaltino, jog aš pasirinkau tiesiausią kelią.

Bet, atvirai pasakius, šiai problemai spręsti

nėra kito kelio.

Taigi nepamirškite, kas iš tikrųjų moka už šią finansinę krizę.

Ir tada, kai mes nerimaujame dėl savo kitos užduoties,

to kito projekto, kuri mes galime gauti, kad išlaikytume savo darbuotojus.

Nepamirškite šių žmonių, kurie tikrai trokšta dirbti.

Ačiū jums.

(Plojimai)